Vladimiro Ivanovo (V) nuotr.
Seimo darbo grup teikia formuluotes dl daugybins pilietybs teisinimo: siloma kitmet su prezidento rinkimais dl to rengti privalomj referendum.
Referendume bt balsuojama dl Konstitucijos pataisos, kuria i pagrindinio alies statymo bt ibraukiamas draudimas turti dvigub pilietyb. Slygos jai gauti bei draudimai bt nustatyti konstituciniame statyme.
Jame siloma nustatyti, kad Lietuvos pilietis ios pilietybs nepraranda gijs Europos Sjungos, Europos ekonomins erdvs, NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijai priklausani ali pilietyb.
Mes silome konstitucin statym, kuris numatys, kokiais atvejais Lietuvos pilietis gali bti ir kitos valstybs pilieiu, per spaudos konferencij ketvirtadien sak darbo grups vadov Dalia Asanaviit.
Konstitucinis statymas apibrt, kad dvigubos pilietybs apribojimai bt nustatyti pasirinkusiems europins ir euroatlantins integracijos kriterij neatitinkani valstybi pilietyb.
Tai bt Baltarusijos ir Rusijos sjungins valstybs, Eurazijos ekonomins sjungos kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausom valstybi sandraugos, anchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kit buvusi SSRS sukurt politini, ekonomini ir kitoki valstybi sjung ar sandraug nars.
Taip pat Lietuvos pilietis galt bti bet kurios kitos valstybs pilietis, jeigu atitinka bent vien i i slyg: buvo itremtas i okupuotos Lietuvos iki 1990 met kovo 11 dienos, ivyks iki tos paios datos, sudarydamas santuok su kitos valstybs pilieiu.
Dvigub pilietyb gij vaikai, jei antroji pilietyb bt i draudiamo srao, per trejus metus nuo pilnametysts, t. y. sulauk 24 met turt pasirinkti, kurios alies pilieiu nori likti.
Pakeitimas paprastesnis
Darbo grups nar Agn irinskien sako, kad naujai parengta Konstitucijos pataisos formuluot yra paprastesn, o daugybins pilietybs slyg vardijamas konstituciniame statyme bt pakankamas saugiklis.
kart buvo pasirinkta referendumui lankstesn ir, sakyiau, graktesn formuluot, kuri galbt balsuojantiems monms bus daug suprantamesn, o tos iimtys, kurias buvo planuojama nustatyti Konstitucijos tekste, planuojama ikelti statym, per spaudos konferencij sak A. irinskien.
Konstituciniam statymui priimti Seime reikia 71 balso u, o pataisoms priimti 85 bals.
Konstitucinio statymo statusas leidia turti didiul saugikl, kad tos iimtys nebus lengvai keiiamos, i esms j pakeitimui reikt vir 80 Seimo nari bals, o tokio plataus masto sutarim ities nra lengva surasti, kalbjo A. irinskien.
Darbo grups narys Andrius Bagdonas teig, kad ianalizavus prajusio referendumo neskmes jau priimti tam tikri pakeitimai, palengvinantys referendumo organizavim, pvz., paankstinta referendumo paskelbimo data, palengvinta galimyb registruotis lietuviams usienyje.
A. Asanaviit paymjo, kad registruojamas konstitucinis statymas dl daugybins pilietybs turt sulaukti neigiamos teisinink ivados dl prietaravimo Konstitucijai, taiau norima, kad jis bt prieinamas susipainti visuomenei.
Pasak A. Asanaviits, prietara Konstitucijai uprogramuota, nes statymas priderintas prie Konstitucijos pataisos, kuri bt priimta tik referendume.
Konstitucin statym mes esame nusprend registruoti teiss akt bazje, aiku, (Seimo) teisinink ivada bus neigiama, kadangi neatitinka Konstitucijos, bet mes norime, kad visuomen ir spauda matyt t statym ir mons suprast, su kuo eina referendumo formuluot, sak darbo grups vadov.
2019 metais neuteko bals
Pagal dabar galiojani Konstitucij, Lietuvos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais, taip pat, iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos ir kitos valstybs pilietis. i Konstitucijos nuostat galima keisti tik referendumu.
2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta iplsti dvigubos pilietybs galimybes, taiau neuteko bals tokiai nuostatai priimti.
D. Asanaviit yra sakiusi, kad referendumo baigiai takos turjo ir tai, jog bandant visus ribojimus numatyti Konstitucijoje pataisos formuluot buvo per daug sudtinga.
Tkart Konstitucij buvo siloma keisti itaip: Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais konstitucinio statymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, gijs konstitucinio statymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus atitinkanios valstybs pilietyb, Lietuvos Respublikos pilietybs nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali bti kartu ir kitos valstybs pilietis, iskyrus konstitucinio statymo nustatytas iimtis. Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato konstitucinis statymas.
Referendumas dl Konstitucijos patais daugybinei pilietybei teisinti numatytas kartu su 2024 met gegu vyksianiais prezidento rinkimais.
Emigravusieji po nepriklausomybs atkrimo 1990 met kovo 11 dien iuo metu, iskyrus kai kurias iimtis, dvigubos pilietybs turti negali.
Konstitucinis Teismas yra iaikins, kad tik referendumu pakeitus Konstitucij galima atverti galimyb turti dvigub pilietyb po nepriklausomybs atkrimo kit ali pilietyb gijusiems Lietuvos pilieiams.
Naujien agentros BNS informacij atgaminti visuomens informavimo priemonse bei interneto tinklalapiuose be ratiko UAB “BNS” sutikimo draudiama.
Pasirinkite jus dominanias mones ir temas asmeniniu naujienlaikiu informuosime ikart, kai jos bus minimos Verslo iniose, Sodros, Registr centro ir kt. altiniuose.
Tema Verslo aplinka